Tą akimirką, kai saulė pasiekia aukščiausią tašką dangaus skliaute, kai dienos yra ilgiausios, o naktys – trumpiausios, mes švenčiame Jonines, dar kitaip Kupolėmis ar Rasomis vadinamomis.
Nuo pat ryto darželyje tvyrojo šventinė nuotaika, sklandė užburiantys žolynų ir gėlių kvapai. Paparčiais, lubinais, ramunėlėmis ir ką tik pražydusiomis aguonomis išpuoštos vaikų žaidimų aikštelės, darželio kiemas ir sporto aikštelė prisipildė vasaros grožio, šilumos ir šviesos.
Darželinukai, norėdami patekti į Joninių šventę, turėjo peršokti per Joninių laužą. Mažieji drąsuoliai padedami savo mokytojų puikiai susidorojo su šia užduotimi, o sulaukę savo mažesniųjų draugų netrukus įsisuko į tikrą šventės sūkurį. Kadangi Joninių dieną vanduo įgauna ypatingų galių, tai vaikai buvo apšlakstyti tyru vandenėliu linkint jiems sveikatos, stiprybės ir žvalumo. Taip pat pasveikinome bei pagerbėme darželio brangius Jonus, Ivanus, Janinas ir Janes. Po to atėjo laikas linksmybėms: vaikai žaidė tradicinius lietuvių liaudies žaidimus, šoko „Žiogo polką“, o šiek tiek pailsę ir pavargę skubėjo atsigaivinti saldžiu pieneliu užkandant juoda lietuviška duonele. Buvo taip gardu užsitepus sviestu ar braškių uogiene.
Pasistiprinę mažieji smalsuoliai iš surinktų gėlių ir žolelių pynė vainikus, rišo puokštes, džiaugėsi malonia draugija bei mėgavosi nuostabia vasaros diena. Prisiminę legendą apie Joninių naktį pražystantį paparčio žiedą, vaikai leidosi jo ieškoti. Sėkmė lydėjo pačius atkakliausius „Smalsučių“ grupės ieškotojus, kurie buvo apdovanoti už pastangas.
Ši šventė mums visiems priminė, kad didžiausi stebuklai slypi draugystėje, geruose darbuose ir gebėjime pastebėti gamtos grožį.
Comments are closed