
Spalvotas ir ilgas rudens takelis, nusėtas margaspalviais lapais, nubalintas pirmomis šalnomis, išraizgytais plonais voratinklio siūleliais atvedė 3-5 m. vaikučius į Rudenėlio šventę. Tai bene pirmasis toks didelis vaikų susiėjimas po vasaros, kai suėję į gausų būrį galime pasidžiaugti vienas kito buvimu, nusiųsti mielą šypsenėlę ar bent pamaloninti šiltu draugišku žvilgsniu. Stebint besirenkančius ir šventiškai nusiteikusius vaikus ne vieno mokytojo širdį užliejo pasididžiavimas, kokie ūgtelėję mūsų „vyturiukai“, kokie jie gražūs ir protingi.
Kadangi lietutis nuo pat ryto vis nerimo – tai purkštavo, tai krapnojo, tai lynojo, nusprendėme Rudenėlį prisivilioti į darželį. Vaikai, pasipuošę neregėto grožio lapų skrybėlėmis ir karūnomis, stengėsi dainomis ir šokiais pralinksminti Rudenėlį, bet ir Rudenėlis linksmuolis buvo – pažėrė mažiesiems visą šūsnį žaidimų su lapais, vaisiais, daržovėmis bei kitomis rudens gėrybėmis, visus šokdino, o išeidamas gardžiomis sultimis apdalino.
Vis tik nuostabus tas rudens metas…
Comments are closed