Šalčininkų lopšelio-darželio „VYTURĖLIS“ ikimokyklinio ugdymo(si)  programa

„Po vyturio sparneliais auga vaikų dienelės“

UGDYMO(SI) TURINIO TEORINĖ PRIEIGA

Pagrindinė įstaigos ugdymo(si) programos teorinė prieiga – konstruktyvistinė teorija, kurioje pabrėžiamas aktyvus, patirtinis mokymasis. Vaikai aktyviai kuria savo žinias per patirtį, eksperimentavimą ir sąveiką su aplinka. Mokymasis vyksta per bendradarbiavimą, kalbinę raišką ir bendrą veiklą su kitais. Vaikas mokosi savaip, priklausomai nuo ankstesnės patirties ir išsivystymo lygio. Mokytojai atsižvelgia į kiekvieno vaiko poreikius, gebėjimus ir interesus. Metodai, ugdymosi formos lanksčios, pritaikytos prie vaikų smalsumo ir natūralių tyrinėjimo būdų. Žaidimai kaip pagrindinė patyriminio mokymosi forma, leidžia vaikams patirti, eksperimentuoti ir atrasti. Konstruktyvizmas sudaro galimybę vaikams interpretuoti ir kurti, todėl meninė, muzikinė ir vaidmenų raiška tampa svarbi ugdymo dalis.

Siekiant optimalios vaiko raidos ir ugdymo(si) taikytinos dar dvi teorinės prieigos: sociokultūrinė ir etnoteorija – liaudies pedagogika. Sociokultūrinė yra nukreipta į visuminę vaiko (sąmonės) raidą (holistinis požiūris). Ši prieiga yra labai aktuali ir svarbi, nes būtent per socialines sąveikas, kultūrinį kontekstą ir pagalbos vaikui svarbą patyriminio mokymosi procese formuojasi visos pagrindinės vaiko psichikos funkcijos ir yra kuriamos kultūrinės elgesio bei mąstymo formos. Socialinę aplinkos reikšmę vaiko vystymuisi ypač vertino L. Vygotskis, tap pat ir A. Gučas: „Vaikas gerai vystysis, jei nuolat bus orientuojamas vis į sudėtingesnius dalykus, o tai įvyksta, kai jam padeda suaugusysis ar kitas vaikas, turintis tos srities patirties“. Kiekvienas vaikas mokosi skirtingu tempu, todėl ugdymas turi būti individualizuotas. Tai reiškia, kad pedagogas turi ne tik rodyti, bet ir skatinti vaiką mąstyti, formuluoti klausimus, pamažu mažinti pagalbą, kol vaikas gali veikti savarankiškai.

Etnoteorija – liaudies pedagogika yra nukreipta į vaiko, kaip bendruomenės nario auginimą ir auklėjimą. Taikant etnoteorijos pedagogiką vaikas augdamas susipažįsta bei perima lietuvių liaudies vertybes, papročius ir kultūrą.

Programos pagrindas – konceptualus ikimokyklinio ugdymo modelis: 7 vaiko galios, ugdomos keturių principų pagrindu (visuminis ugdymas, universalus dizainas mokymuisi, vaiko žaidimas, patirtinė veikla), 5 ugdymo sritys, 18 pasiekimų sričių, 8 kontekstai, 11 principų (žr.  pav.)

Atnaujinta ikimokyklinio ugdymo programa grindžiama universalaus dizaino mokymuisi prieiga. Ypatingas dėmesys skiriams įtraukčiai, tai yra sėkmingam visų vaikų dalyvavimui bendrame ugdymosi procese, pašalinus ugdymo aplinkos barjerus, pasitelkiant ugdymo metodų ir priemonių įvairovę. Vaikų įvairovė aprėpia kalbos, kultūrinius, socialinius, sveikatos ir kitus skirtumus bei specialiuosius ugdymo(si) poreikius. Esminės formuluotės, kurios atspindi universalaus dizaino mokymuisi principus būtų šios: vaikų įvairovė yra natūralus reiškinys (vaikų sėkmė apibrėžiama asmenine pažanga), vaikų įvairovė yra nuspėjama (intelektinės veiklos skirtumai numatomi pagal informacijos suvokimo būdus ir greitį, supratimo lygį, vaikų aktyvumą, interesus ir kt.), mokymosi barjerai yra ugdymo aplinkoje (vidutinio (neurotipiško) vaiko nėra).

Taikant universalaus dizaino modelį, kai pripažįstama kiekvieno vaiko įvairovė, yra svarbu:

• Barjerų ugdyme mažinimas.
• Ugdymo turinio lankstumas.
• Ugdymo(si) kontekstų kūrimas.

Vaikų pažintinei, fizinei, socialinei ir emocinei gerovei itin svarbus žaidimas. Vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla yra pagrindinės, viena kitą papildančios ugdomosios veiklos.

• Vaikų žaidimas yra paties vaiko kuriama ir valdoma veikla, kuomet sutelkiamos visos jau įgytos ir plėtojamos galios.
• Plėtojama visos bendruomenės žaidimo kultūra, skatinanti žaisti, kurti ir bendradarbiauti. Siekiama vaikų savarankiško žaidimo ir žaismingo ugdymo(si) vienovės bei darnos.
• Žaidimas suprantamas kaip pedagogika, padedanti visuminiam vaiko vystymuisi, ugdant socialinius įgūdžius, emocinį sąmoningumą ir reguliavimą, dėmesį elgesio normoms, erdvinį mąstymą, motorinį vystymąsi ir kt.
• Ugdymasis žaidime yra džiaugsminga patirtis, kai jo metodai atitinka natūralų vaikų smalsumą, suteikiant jiems (vaikams) savarankiškumą per pasirinkimus ir pačių kuriamus/inicijuojamus tyrinėjimus ir įvairias raiškos formas.

Ikimokyklinio ugdymo procese nemažiau svarbios patirtinės veiklos – tai toks procesas, kai ikimokyklinio ugdymo mokytojas sudaro sąlygas vaikams pamatyti, išgirsti, išgyventi, apmąstyti, t. y. įgyti įvairios patirties patiems aktyviai veikiant, dalyvaujant, kuriant kartu su kitais vaikais ir suaugusiaisiais. Tai vaiko ir ikimokyklinio ugdymo mokytojo, vaiko ir vaiko, vaiko ir aplinkos sąveikos rezultatas.

Mokytojo vaidmuo. Ikimokyklinio vaiko ugdymasis žaidžiant, stebint, aktyviai veikiant, tyrinėjant, eksperimentuojant, modeliuojant, kuriant, komunikuojant, reflektuojant savo patirtis ir atradimus vyksta dalyvaujant mokytojams. Mokytojai padeda, sudaro prielaidas mokymui(si) naudodami turiningą patyriminę veiklą.

Ikimokyklinio ugdymo mokytojas taip pat organizuoja veiklą, kuri vaikui naudinga ir įdomi. Vaikai ugdosi ką nors veikdami kartu su kitais vaikais. Bendra vaikų veikla sukuria sąlygas aiškintis, diskutuoti, dalytis patyrimu, palaikyti ir padėti įgyvendinti vienam kito idėjas, mokytis vienam iš kito. Vaiko patyrimo turtingumas priklauso nuo vaiką supančios aplinkos. Todėl pedagogai, tardamiesi su tėvais ir vaikais, pritaiko vaikų grupei ir individualiai vaikui (ypač gabiam, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, kitakalbiam) aplinką grupėje, kitose ugdymo įstaigos patalpose, lauko teritorijoje ir už įstaigos ribų.

Organizuodamas ir koordinuodamas vaikų ugdymo procesą ikimokyklinio ugdymo mokytojas turėtų derinti vaiko perspektyvą (t. y. turėtų pažvelgti į vaiko ugdymąsi iš jo pozicijos, išgirsti jo nuomonę, įžvelgti poreikius, interesus) ir savo, kaip vaiko ugdymo profesionalo, perspektyvą (t. y. apmąstyti, kokia aplinka ir kokie ugdymo būdai gali pažadinti vaikų domėjimąsi, tyrinėjimus, kūrybą ir padėti pasiekti numatytų ugdymosi rezultatų).

TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

TIKSLAS

Atsižvelgiant į vaikų prigimtines galias, patirtį, poreikius, šeimos ir bendruomenės susitarimus, kurti lanksčius edukacinius kontekstus, įgalinančius vaikus išsiugdyti pasitikėjimo, rūpinimosi savimi ir kitais, kultūrinio ir socialinio jautrumo, komunikavimo, lankstaus mąstymo, kūrybiškumo, mokėjimo mokytis pradmenis.

UŽDAVINIAI

1. Atpažinti ir tenkinti kiekvieno vaiko ugdymo(si) skirtingus poreikius, kylančius iš asmenybės raidos tarpsnio, individualių raidos ypatumų, prigimtinių gebėjimų visumos ir sociokultūrinės aplinkos.
2. Siekiant į vaiką orientuoto, integralaus ugdymo proceso, sistemingo lietuvių kalbos lavinimo tikslingai derinti vaiko ir mokytojo sąveika grindžiamo bei spontaniško vaiko ugdymo(si) strategijų taikymo, pripažįstant žaidimą ir kasdienį vaiko gyvenimą grupėje kaip neatsiejamą ugdymo dalį, taikant patirtinio mokymo(si) metodus (projektus, tyrinėjimus, eksperimentavimą, pažintines išvykas, diskusijas ir kt.).
3. Vaikų visuminiam, įtraukiam ugdymuisi (kartu su vaikais) kurti aktyvius, atliepiančius jų interesus, gebėjimų lygį bei mokymosi būdų įvairovę kontekstus.
4. Siekiant užtikrinti kiekvieno vaiko individualių gebėjimų ir galių auginimą sistemingai stebėti vaikų pasiekimus ir gebėjimus juos fiksuojant, analizuojant, dokumentuojant, aptariant su tėvais (globėjais) ir kitais su vaiko ugdymu(si) susijusiais asmenimis.
5. Kurti ir plėtoti vaikų, tėvų, darbuotojų bendruomeniškumą per bendras veiklas (socialines, kultūrines, religines), peraugančias į bendradarbiavimą, kuriančias bendrumo jausmą ir sudarančias sąlygas lietuvių liaudies kultūros perėmimui bei jos įauginimui.

Vaikai nuo 6 (5) – 7(6) metų ugdomi pagal „Bendrąją priešmokyklinio ugdymo(si) programą“, kurios pagrindinis tikslas – sudaryti prielaidas tolesniam sėkmingam ugdymuisi mokykloje.

https://smsm.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/smm-svietimas/svietimas-priesmokyklinis-ugdymas/priesmokyklinio-ugdymo-programa/

 Į pagrindinį ugdymo turinį sėkmingai integruojama Saugaus eismo, Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų prevencijos programa. Darželis taip pat įgyvendina tarptautinę ankstyvosios prevencijos programą „Zipio draugai“, kurios tikslas padėti vaikams iš(si)ugdyti socialinius bei emocinius sunkumų įveikimo gebėjimus. Tikima, kad vaikystėjė įgiję šių gebėjimų, vaikai lengviau susidoros su kebliomis ir kritinėmis situacijomis ne tik ankstyvajame amžiuje, bet ir paauglystėje bei suaugę. Programa skirta 5-7 m. vaikams.

 http://www.vaikolabui.lt/zipio-draugai/

Auginti sveiką ir stiprų vaiką pedagogams padeda respublikinis projektas „Sveikatiada“. Įgyvendindami drąsias ir įdomias „Sveikatiados“ idėjas mokomės gyventi sveikai. Juk gyventi sveikai įdomu!

 http://sveikatiada.lt/

Mūsų mažyliams, turintiems kalbos ir komunikacijos sutrikimų,  teikiama profesionali logopedo pagalba. Darželyje tėvų pageidavimu veikia choreografijos, anglų ir robotikos būreliai.

Ikimokyklinis ugdymas

Priešmokyklinis ugdymas