Logopedo pagalba

Darželyje dirba logopedė – Kristina Linkevič, aukštasis išsilavinimas, vyr. logopedo kavalifikacinė kategorija.

Mokslo metų pradžioje logopedas, gavęs tėvelių (globėjų) sutikimą, įvertina vaikų kalbos būklę. Vaikų sąrašas, kuriems reikalinga logopedo pagalba, atsižvelgiant į kalbos sutrikimo pobūdį, laipsnį, vaiko amžių,  aptariamas Vaiko gerovės komisijoje ir teikiamas tvirtinti darželio direktoriui. Logopedas sudaro logopedinių pratybų tvarkaraštį. Vaikui skiriamos 1-2-3 pratybos per savaitę, jų trukmė 20-30 min. Logopedas siekia vaikui padėti ne tik pašalinti garsų tarimo sutrikimus, bet ir plėtoja žodyną, lavina rišliąją mažylio kalbą.

Logopedo darbo veiksmingumą bei efektyvumą lemia daugelis aplinkybių: individualios vaiko savybės, kalbos ir komunikacijos sutrikimo pobūdis bei laipsnis, vaiko lankomumo užtikrinimas. Ypatingai  svarbus nuolatinis ir glaudus logopedo ir šeimos tapusavio bendradarbiavimas.

Logoped0 veiklos planas 

Metodinis leidinys „Kaip padėti vaikui, turinčiam autizmo spektrų surtrikimų“ 

Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus lankstinukas

KAIP PADĖTI MIKČIOJANČIAM VAIKUI

Mikčiojimas – kalbos tempo ir ritmo sutrikimas, kurio pagrindinis požymis yra kalbos organų traukuliai, atsirandantys išsakant mintis.

Mikčiojimo priežastis:

• staigios psichinės traumos (išgąstis, baimė, pernelyg džiaugsmingos emocijos);
• ilgalaikis stresas ir konfliktinės situacijos (netinkamas auklėjimas, konfliktinės situacijos, tėvų syrybos, nesėkmės darželyje, blogi santykiai su bendraamžiais ir pan.);
• netinkamas vaiko kalbinis auklėjimas (dažnai tėvai nežinodami vaiko kalbos fiziologinių ypatumų, reikalauja žymiai daugiau, nei jis gali arba priešingai vaiko kalba visai nesirūpina);
• centrinės nervų sistemos ligos ir traumos.

Dažniausiai mikčioti pradeda 2-4 metų vaikai, intensyviu jų kalbos vystymosi laikotarpiu. Apie 80 proc. vaikų šis sutrikimas yra laikinas. Tačiau tam tikrai daliai išlieka visą gyvenimą. Lietuvoje 3-4 proc. žmonių turi mikčiojimo sutrikimą.

Kuo galime padėti vaikui:

• pasikonsultuokite su logopedu, kaip reikėtų elgtis su mikčiojančiu vaiku.
• kalbėkite su vaiku neskubėdami, dažnai sustodami.
• jūsų lėta, rami, sklandi kalba bus daug efektyvesnė už bet kokią kritiką ar patarimus, kaip „įkvėpk“, „neskubėk“, „nesijaudink“, „pabandyk dar kartą lėtai“ ir pan.
• drąsinkite vaiką sakyti tai, ko jis nori, jei jis ir užsikerta. Parodykite, kad jūs vertinate tai, ką jis sako, o ne tai, kaip sako.
• savo veido išraiška ir kūno kalba palaikykite mikčiojantį vaiką, parodykite, kad klausotės jo kalbos turinio, o ne kaip jis kalba.
• atidžiai klusykitės vaiko, kad jam nereikėtų skubėti išsakyti savo minčių. Nekritikuokite, nepertaraukite vaiko kalbos, neužduokite daug klausimų.
• pagirkite jį už sklandžią kalbą, už įdomų pastebėjimą, pasakojimą ir pan.
• parodykite, kad priimate jį tokį, koks yra.

Jūsų nuoširdus bendravimas ir supratimas, vaiko skatinimas pasitikėti savo kalbėjimo ir bendravimo sugebėjimais padės susilpninti mikčiojimą ir didins kalbos sklandumą. Tai bus didžiausia Jūsų parama vaikui.