UŽGAVĖNIŲ LINKSMYBĖS

Kai jau ką, o linksmintis, dūkti ir šėlioti darželinukai tikrai moka! Gal dėl to Užgavėnės darželyje – tai kažkas nepakartojamo, magiško ir užburiančio. Sutikite, juk nedaug būna dienų metuose, ką ten metuose, bet ir gyvenime, kai gali pasiversti kreivanosiu, kreivadančiu baisūnu ir, kaip sako persirengėliai, krėsti linksmas „balabaikas“, plepėti, juokauti ir pokštauti. Ir nieks dėl to neširsta, nes Užgavėnių dieną būti piktam, susiraukusiam, surūgusiam griežtai draudžiama. Turi būti daug žaidimų, dainų, juoko ir kalnai skaniausių blynų.

Vaikai, tėvai, auklėtojos bei kiti darželio darbuotojai Užgavėnėms pradėjo ruoštis iš anksto – gamino kuo baisesnes kaukes žiemai gąsdinti, užsigavėjimui kepė blynus, spurgas, žagarėlius, sausainius, įvairiausius pyragus ir „pampuškas“ – patiems užkąsti ir persirengėliams pavaišinti. Visą savaitę mažieji smaguriai uoliai mokėsi blynų kaulijimo skanduočių bei pavasarį prišaukiančių dainų. Kai stalai ėmė lūžti nuo dešrų, kumpių, blynų ir kitokių mamos paruoštų gardumynų, o darželio kieme puikavosi gražuolė Morė, Užgavėnių nuotaika lyg gripo virusas pasklido po visą darželį. Vaikai noriai jungėsi prie linksmos Užgavėnių kompanijos, vykdydami jų valią – linksminosi ir šėliojo bei smagiai traukė dainuškas. Kai iš Morės bei vaikų suneštų maišelių su blogais darbais liko tik pelenų krūvelė, darželinukai prisiekė vykdyti Kanapinio valią – griežtai  laikytis Gavėnios įstatymų: septynias savaites pamiršti linksmybes – būti ramiems ir rimtiems, penktadieniais nevalgyti, neragauti ir net neuostyti lašinių bei kitų mėsiškų patiekalų, susilaikyti nuo besaikio smaguriavimo saldainių, sausainių, tortų ir pyragų, būti draugiškais ir paslaugiais. Štai su tokiais geranoriškais ketinimais lauksime atriedančios skaisčios pavasario saulutės.