Kai dienos tokios žiemiškos, o sniego iki valiai, sumanėmė surengti Sniego dieną, kad vieningai išbėgus į kiemą pasisemtume žvalumo ir sveikatos. Vaikų ilgai raginti nereikėjo – čiupo rogutes, snieglentes, į kišenę dar suspėjo įsimesti kaštonų bei kankorėžių besmegenio akims ar sagoms ir pirmyn į kiemą. Mažieji čiuožė rogėmis, smagiai skriejo snieglentėmis, iš sniego kasė tunelius, statė pilis, tvirtoves, „kepė“ sniego pyragėlius, lipdė besmegenius, svaidėsi sniego gniūžtėmis, o kai kurie tiesiog klampojo po sniegą išmatuodami jo storį, stebėdami savo paliktus pėdsakus. Na, o „Bitučių“ grupėms vaikams baltas sniegas pasirodė per daug nuobodus, todėl jie ėmėsi piešimo meno. Veiklos ir pramogų darželinukams tikrai netrūko: judėjo ir siautė visi! Net žvarbus oras neįstengė užgožti gero vaikų ūpo, linksmo jų nusiteikimo.
Comments are closed